Virtuali mašina (VM) yra fizinio kompiuterio programinės įrangos emuliacija, leidžianti kelioms operacinėms sistemoms (OS) veikti viename fiziniame serveryje arba kompiuteryje. Tai suteikia izoliuotą ir savarankišką aplinką, kurioje OS kartu su programomis ir paslaugomis gali būti įdiegta ir vykdoma. VM veikia taip, lyg tai būtų atskiras fizinis kompiuteris su savo virtualiais aparatūros ištekliais, įskaitant centrinį procesorių, atmintį, saugyklą ir tinklo sąsajas.
Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp virtualios mašinos ir fizinio serverio ar mašinos yra tas, kad fizinis serveris yra apčiuopiama aparatinės įrangos dalis, o virtuali mašina yra abstraktus kompiuterinės sistemos vaizdas. Fizinį serverį paprastai sudaro fiziniai komponentai, tokie kaip pagrindinė plokštė, CPU, RAM, standieji diskai ir tinklo sąsajos, kurios yra skirtos vienai OS ir su ja susijusioms programoms paleisti. Kita vertus, virtuali mašina dalijasi fiziniais pagrindinio serverio ištekliais su kitomis virtualiosiomis mašinomis, kad būtų galima efektyviai panaudoti aparatinės įrangos išteklius.
Virtualią mašiną sukuria ir valdo hipervizorius, kuris yra programinės įrangos sluoksnis, leidžiantis virtualizuoti aparatinės įrangos išteklius. Hipervizorius yra tarp fizinės aparatinės įrangos ir virtualiųjų mašinų, suteikdamas virtualizacijos sluoksnį, kuris atitraukia pagrindinę aparatinę įrangą iš VM. Yra dviejų tipų hipervizoriai: 1 tipas ir 2 tipas.
1 tipo hipervizoriai, taip pat žinomi kaip pliko metalo hipervizoriai, yra įdiegiami tiesiogiai fizinėje serverio aparatinėje įrangoje. Jie turi tiesioginę prieigą prie aparatinės įrangos išteklių ir valdo serveryje veikiančias virtualias mašinas. 1 tipo hipervizorių pavyzdžiai yra VMware ESXi, Microsoft Hyper-V ir Citrix XenServer.
2 tipo hipervizoriai, taip pat žinomi kaip priglobtieji hipervizoriai, yra įdiegti esamos operacinės sistemos viršuje. Prieigai prie aparatinės įrangos jie priklauso nuo pagrindinės OS ir teikia virtualizacijos galimybes per pagrindinę OS. 2 tipo hipervizorių pavyzdžiai yra „VMware Workstation“, „Oracle VirtualBox“ ir „Microsoft Virtual PC“.
Virtualios mašinos turi keletą pranašumų, palyginti su fiziniais serveriais. Pirma, jie suteikia galimybę sujungti kelis serverius į vieną fizinį įrenginį, todėl sutaupoma aparatinės įrangos, maitinimo ir aušinimo reikalavimų. Šis konsolidavimas taip pat supaprastina valdymą ir sumažina fizinį infrastruktūros pėdsaką.
Antra, virtualios mašinos siūlo didesnį lankstumą ir judrumą. Juos galima lengvai sukurti, klonuoti ir perkelti iš vieno fizinio serverio į kitą be fizinio perkonfigūravimo. Tai leidžia dinamiškai paskirstyti išteklius, balansuoti apkrovą ir užtikrinti aukštą pasiekiamumą.
Trečia, virtualios mašinos izoliuoja skirtingus OS egzempliorius, veikiančius tame pačiame fiziniame serveryje. Kiekviena VM veikia savo izoliuotoje aplinkoje, užkertant kelią konfliktams ir užtikrinant saugumą. Ši izoliacija taip pat leidžia išbandyti ir diegti skirtingas OS versijas, programinės įrangos konfigūracijas ir programas nepažeidžiant kitų VM ar pagrindinio serverio.
Galiausiai, virtualios mašinos palaiko momentinių vaizdų koncepciją, kuri yra VM būsenos momentiniai vaizdai. Momentinės nuotraukos gali būti naudojamos atsarginės kopijos ir atkūrimo tikslais, todėl VM gali būti atkurta į ankstesnę būseną sistemos gedimų ar duomenų sugadinimo atveju.
Virtuali mašina yra fizinio kompiuterio programinės įrangos emuliacija, leidžianti kelioms operacinėms sistemoms veikti viename fiziniame serveryje ar kompiuteryje. Tai suteikia izoliuotą ir lanksčią aplinką, leidžiančią efektyviai panaudoti išteklius, supaprastinti valdymą ir padidinti saugumą. Virtualios mašinos tapo pagrindiniu šiuolaikinės IT infrastruktūros komponentu, siūlančiu daug privalumų, susijusių su sąnaudų taupymu, masteliu ir judrumu.
Kiti naujausi klausimai ir atsakymai apie EITC/IS/WSA Windows serverio administravimas:
- Norint sukurti administratoriaus vartotoją su AD vartotojais ir kompiuteriais, pirmiausia turi būti sukurtas domeno vartotojas ir tik po to galima priskirti jį tinkamai domeno administratorių grupei?
- Ar konfigūracija po diegimo apima vietinio serverio konfigūraciją įdiegus „Windows Server“?
- Ar potinklio kaukės 4 transliavimo IPv255.255.255.0 adresas baigiasi .255?
- Taigi teiginys „Norint sukurti Windows domeną, reikia bent 2 domeno valdiklių“. reiškia geriausią praktiką?
- Norint sukurti domeną, reikia tik 1 nuolatinės srovės, nes W2k, reikia bent 2, remiantis geriausios praktikos sistema, apibrėžta, kurioje turi būti atsižvelgiama į gedimų/gedimų toleranciją arba veiksnius, pagrįstus procesoriaus/atminties balansavimu ir vaizdavimu kiekvienam objektui per įmonę?
- Kokia „VirtualBox“ versija turėtų būti naudojama su „Windows Server 2019“?
- Ar galima naudoti mano asmeninį nešiojamąjį kompiuterį su „Windows“ operacine sistema „Windows“ serveriui įdiegti?
- Ar mums reikalingas interneto ryšys norint įdiegti „Windows“ serverį praktikos sumetimais?
- Kokie yra prieglobos failo apribojimai, atsižvelgiant į jo poveikį tinklui?
- Kaip galite išbandyti naujo įrašo funkcionalumą pagrindinio kompiuterio faile naudodami komandų eilutę?
Peržiūrėkite daugiau klausimų ir atsakymų EITC/IS/WSA „Windows Server Administration“.