Blokinių šifrų saugumas iš esmės grindžiamas iteraciniu painiavos ir difuzijos operacijų taikymu. Šią koncepciją pirmą kartą formalizavo Claude'as Shannonas savo novatoriškame darbe apie slaptumo sistemų komunikacijos teoriją, kuriame jis suformulavo painiavos ir difuzijos būtinybę kriptografinėse sistemose, siekiant užkirsti kelią statistinėms ir struktūrinėms atakoms.