Pardavėjų gamintojų parduodamos mašinos iš tiesų gali kelti aukštesnio lygio grėsmes saugumui. Nors tai gali būti retai, svarbu suprasti ir spręsti šią galimą riziką, kad būtų užtikrintas kompiuterių sistemų saugumas ir vientisumas.
Išnagrinėkime priežastis, kodėl pardavėjų gamintojų parduodamos mašinos gali kelti grėsmę saugumui, ir aptarkime prevencines priemones šiai rizikai sumažinti.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pardavėjų gamintojų parduodami įrenginiai gali kelti grėsmę saugumui, yra aparatinės ar programinės įrangos pažeidžiamumas. Šie pažeidžiamumai gali būti netyčia įvesti projektavimo ar gamybos proceso metu arba juos gali tyčia įterpti kenkėjiški veikėjai. Pavyzdžiui, pardavėjas gamintojas gali nesąmoningai naudoti komponentus, turinčius būdingų pažeidžiamumų, pvz., silpnus šifravimo algoritmus ar užpakalines duris. Užpuolikai gali išnaudoti šias spragas siekdami neteisėtos prieigos prie sistemos arba manipuliuoti jos funkcijomis.
Kita galima grėsmė saugumui kyla iš tiekimo grandinės. Mašinos pereina įvairius gamybos, platinimo ir montavimo etapus, kuriuose dalyvauja keli subjektai. Bet kuriuo šios tiekimo grandinės tašku piktybinis veikėjas gali sugadinti mašinas, įvesdamas kenkėjišką kodą arba pakenkdamas aparatinės įrangos vientisumui. Pavyzdžiui, užpuolikas gali modifikuoti įrenginio programinę-aparatinę įrangą, kad įtrauktų slaptą kanalą, leidžiantį neleistinam ryšiui arba duomenų išfiltravimui.
Be to, pardavėjų gamintojų parduodamuose įrenginiuose gali būti iš anksto įdiegta programinė įranga arba programinė įranga, kurioje yra saugos spragų. Užpuolikai gali pasinaudoti šiomis pažeidžiamomis vietomis norėdami valdyti įrenginį arba pradėti tolesnius tinklo atakas. Pavyzdžiui, pardavėjas gali pristatyti įrenginį su numatytaisiais prisijungimo duomenimis, kurie yra gerai žinomi ir lengvai naudojami. Užpuolikai gali panaudoti šias spragas, kad gautų neteisėtą prieigą prie įrenginio ir pakenktų jos saugumui.
Siekiant užkirsti kelią šioms grėsmėms saugumui, galima įgyvendinti keletą priemonių. Pirma, labai svarbu sukurti tvirtą saugos architektūrą, kuri apimtų ir aparatinę, ir programinę įrangą. Ši architektūra turėtų apimti saugaus įkrovimo, saugių programinės įrangos atnaujinimų ir saugių ryšio kanalų mechanizmus. Užtikrinant sistemos vientisumą nuo įkrovos proceso, galima žymiai sumažinti mašinų sugadinimo riziką.
Antra, pardavėjai turėtų atlikti išsamų saugumo vertinimą ir bandymus per visą kūrimo ir gamybos procesą. Tai apima pažeidžiamumo vertinimą, įsiskverbimo testavimą ir kodo peržiūrą, siekiant nustatyti ir pašalinti galimus saugumo trūkumus. Be to, pardavėjai turėtų nustatyti saugią tiekimo grandinės praktiką, pvz., patikrinti komponentų autentiškumą ir vientisumą ir įdiegti pakuotę, kuri yra akivaizdi.
Be to, organizacijoms ir galutiniams vartotojams svarbu išlaikyti aktyvų požiūrį į saugumą. Tai apima nuolatinį įrenginių programinės įrangos ir programinės įrangos atnaujinimą ir pataisymą, kad būtų pašalintos žinomos spragos. Be to, organizacijos turėtų įdiegti griežtą prieigos kontrolę, pvz., įvesti unikalius ir sudėtingus slaptažodžius, išjungti nereikalingas paslaugas ir stebėti tinklo srautą dėl įtartinos veiklos.
Galiausiai, labai svarbu skatinti pardavėjų gamintojų, saugumo tyrinėtojų ir visos kibernetinio saugumo bendruomenės bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija. Dalindamasi informacija apie kylančias grėsmes ir pažeidžiamumą, pramonė gali bendrai kurti saugesnius įrenginius ir sumažinti galimą riziką.
Pardavėjų gamintojų parduodamos mašinos gali kelti aukštesnio lygio grėsmes saugumui dėl techninės ar programinės įrangos pažeidžiamumo, tiekimo grandinės pažeidimų ir iš anksto įdiegtų programinės įrangos spragų. Norint užkirsti kelią tokioms grėsmėms, būtina sukurti tvirtą saugumo architektūrą, atlikti išsamų saugumo vertinimą, įgyvendinti saugią tiekimo grandinės praktiką, taikyti aktyvias saugumo priemones ir skatinti bendradarbiavimą bei dalijimąsi informacija pramonės viduje.
Kiti naujausi klausimai ir atsakymai apie architektūra:
- Kokie yra iššūkiai ir svarstymai, norint apsaugoti kompiuterio sistemos BIOS ir programinės įrangos komponentus?
- Į kokius apribojimus reikėtų atsižvelgti pasikliaujant sistemos vientisumu ir apsauga saugumo lustu?
- Kaip duomenų centro vadovas, remdamasis saugos lusto pateikta informacija, nustato, ar pasitikėti serveriu?
- Kokį vaidmenį saugos lustas atlieka ryšiui tarp serverio ir duomenų centro valdytojo valdiklio?
- Kaip serverio pagrindinės plokštės saugos lustas padeda užtikrinti sistemos vientisumą įkrovos proceso metu?
- Kokios galimos pridėtinės našumo išlaidos, susijusios su „Google“ saugos architektūra, ir kaip jos veikia sistemos našumą?
- Kokie yra pagrindiniai „Google“ saugos architektūros principai ir kaip jie sumažina galimą žalą dėl pažeidimų?
- Kodėl svarbu atidžiai apsvarstyti saugumo priemonių įgyvendinimo detalumą kuriant sistemą?
- Kokie yra pateiktos saugos architektūros apribojimai, kai reikia apsaugoti tokius išteklius kaip pralaidumas ar centrinis procesorius?
- Kaip galimybių sąvoka taikoma paslaugų prieigai saugos architektūroje?
Peržiūrėkite daugiau klausimų ir atsakymų „Architektūra“.