Klasikinis apimantis medžio protokolas (STP), apibrėžtas IEEE 802.1d, yra pagrindinis mechanizmas, naudojamas Ethernet tinkluose, siekiant užkirsti kelią kilpoms sujungtuose arba komutuojamuose tinkluose. Tačiau jis turi tam tikrų apribojimų, kurie buvo pašalinti naujesnėse versijose, pvz., Per VLAN Spanning Tree (PVST) ir Rapid Spanning Tree Protocol (RSTP, 802.1w).
Vienas iš pagrindinių klasikinio STP apribojimų yra lėtas konvergencijos laikas. Pasikeitus tinklo topologijai, klasikinis STP suartėjimas gali užtrukti iki 50 sekundžių, o per tą laiką tinkle gali atsirasti laikinų trikdžių arba neoptimalūs keliai. Šis delsimas atsiranda dėl blokavimo būsenos, į kurią įeina prievadai, kad būtų išvengta kilpų, dėl kurių gali sumažėti tinklo veikimas.
PVST yra klasikinio STP patobulinimas, kuris sprendžia lėto konvergencijos laiko apribojimus, įvedant atskirą STP egzempliorių kiekvienam VLAN tinkle. Turėdamas specialų kiekvieno VLAN aprėpties medį, PVST gali greičiau susilieti, reaguodamas į konkrečiam VLAN būdingus pokyčius, nepaveikdamas viso tinklo. Šis metodas pagerina tinklo efektyvumą ir sumažina topologijos pakeitimų poveikį kitiems VLAN.
RSTP, apibrėžtas IEEE 802.1w, yra dar viena pažanga, palyginti su klasikiniu STP, užtikrinanti greitesnį konvergencijos laiką, palyginti su PVST. RSTP pasiekia greitą konvergenciją įvesdama naujus uosto vaidmenis (išmetimą, mokymąsi ir persiuntimą) ir sumažindama būsenų, kurias uostas turi pereiti konvergencijos proceso metu, skaičių. Naudojant RSTP, konvergencijos laikas paprastai yra maždaug kelios sekundės, o tai žymiai sumažina tinklo pakeitimų poveikį bendram našumui.
Be to, RSTP taip pat palaiko tokias funkcijas kaip PortFast ir BPDU apsauga, kurios padeda išvengti kilpų ir pagerinti tinklo stabilumą. „PortFast“ leidžia priskirtiems prievadams apeiti klausymosi ir mokymosi būsenas, todėl galima nedelsiant pereiti į persiuntimo būseną, o tai naudinga galutiniams įrenginiams. Kita vertus, BPDU apsauga išjungia prievadą, jei gauna netikėtų BPDU, o tai gali padėti apsisaugoti nuo galimų netinkamų konfigūracijų ar kenkėjiškos veiklos tinkle.
Klasikinis STP turi lėto konvergencijos laiko apribojimus, kurie buvo pašalinti naudojant naujesnius protokolus, tokius kaip PVST ir RSTP. PVST pagerina konvergencijos laiką, įdiegdamas atskirą STP egzempliorių kiekvienam VLAN, o RSTP suteikia dar greitesnę konvergenciją ir papildomas funkcijas, skirtas pagerinti tinklo stabilumą ir saugumą.
Kiti naujausi klausimai ir atsakymai apie EITC/IS/CNF kompiuterių tinklų pagrindai:
- Kokį vaidmenį tilto protokolo duomenų vienetai (BPDU) ir topologijos pasikeitimo pranešimai (TCN) atlieka valdant tinklą naudojant STP?
- Paaiškinkite šakninių prievadų, paskirtųjų prievadų ir prievadų blokavimo procesą naudojant „Spanning Tree Protocol“ (STP).
- Kaip jungikliai nustato šaknies tiltą besitęsiančioje medžio topologijoje?
- Koks yra pagrindinis STP (Spanning Tree Protocol) tikslas tinklo aplinkoje?
- Kaip STP pagrindų supratimas įgalina tinklo administratorius kurti ir valdyti atsparius ir efektyvius tinklus?
- Kodėl STP laikomas itin svarbiu optimizuojant tinklo našumą sudėtingose tinklo topologijose su keliais tarpusavyje sujungtais jungikliais?
- Kaip STP strategiškai išjungia perteklines nuorodas, kad būtų sukurta tinklo topologija be kilpų?
- Koks STP vaidmuo palaikant tinklo stabilumą ir užkertant kelią transliavimo audroms tinkle?
- Kaip apimantis medžio protokolas (STP) padeda užkirsti kelią tinklo kilpoms Ethernet tinkluose?
- Paaiškinkite valdytojo-agento modelį, naudojamą SNMP valdomuose tinkluose, ir valdomų įrenginių, agentų ir tinklo valdymo sistemų (NMS) vaidmenis šiame modelyje.
Peržiūrėkite daugiau klausimų ir atsakymų EITC/IS/CNF kompiuterių tinklų pagrinduose